• Šlubavimas

    Šlubavimo ir judėjimo sutrikimų diagnostika ir gydymas

    daugiau
  • Greitoji pagalba

    Diegliai, didelės žaizdos, akių ligos, kaulų lūžiai, kt.

    daugiau
  • Bendroji terapija

    Širdies, kvėpavimo, virškinimo ir kitų ligų diagnostika ir gydymas

    daugiau
  • Chirurgija

    Smulkios operacijos, vidaus organų operacijos, artroskopijos

    daugiau
  • Rutininė veterinarinė priežiūra

    Arklių vertinimas pardavimui/pirkimui, vakcinacija, dehelmintizacija, dantų tvarkymas

    daugiau

Arklių infekcinė anemija

Sukėlėjas: Retroviridae šeimos virusas, pernešamas mechaniškai vabzdžių, turinčių kandamąjį maitinimosi aparatą. (Stomoxys calcitrans (liaud. atitikmenys – arklidžių musė), Tabanus spp., Hybomitra spp. (liaud. atitikmenys – arklinė musė, gylys, bimbalas).

Po užsikrėtimo ir persirgimo arklys lieka viruso nešiotojas visą savo gyvenimą ir privalo būti izoliuotas nuo kitų arklinių šeimos narių arba eutanazuotas. Natūraliai užsikrėtę arkliai miršta retai. Vakcinos kol kas nėra.

Išoriniai simptomai:

- Inkubacinis periodas (po užsikrėtimo, kai klinikinių požymių nematyti) – nuo savaitės iki 45 ar daugiau dienų;

- Klinikiniai požymiai nėra specifiniai:

- švelnios formos atveju matomas tik nedidelis kūno temperatūros pakilimas ir apetito nebuvimas;

- ūmios formos atveju gyvūnas rodo bendrą silpnumą, depresiškas ir neėdantis, pageltusios gleivinės, padažnėjęs širdies ritmas, padažnėjęs kvėpavimas, apatinės krūtinės ir pilvo dalies tynis, taškinės kraujosruvos gleivinėse, kraujo tekėjimas iš šnervių ir išmatos su kraujo priemaiša;

- pasveikę po ūmios formos arkliai tampa besimptominiais viruso platintojais; atsiradus tokiems stresiniams faktoriams – kaip kitas, nesusijęs susirgimas ar įtemptas darbas – ligos požymiai pasireiškia iš naujo. Mirtis dažniausiai ištinka kūno temperatūros pakilimo metu.

Platesnė informacija:
http://www.cfsph.iastate.edu/Factsheets/pdfs/equine_infectious_anemia.pdf